Hapkido Istorija

Hapkido yra korėjiečių kovos menas, kuris susideda iš smūgių, spyrių, metimų, pasipriešinimo bei smaugimo. Praktikuojantys hapkido, sugeba apginti save bei artimus žmones bet kurioje situacijoje. Hapkido moko studentus naudoti minimalią jėgą prieš stipresnį varžovą. Priešingai nei kiti kovos menai, hapkido nereikalauja fizinės jėgos, kad atliktum tam tikrus judesius. Kad valdytum priešininką ir jį nugalėtum, hapkido orientuojasi į tam tikrus kūno taškus ir jų turimą įtaką varžovui. Taip pat, dėmesys skiriamas stipriems rankų smūgiams, spyriams. Jeigu judesiai yra atliekami tiksliai, jie gali būti labai veiksmingi prieš varžovus bei užpuolikus. Hapkido taip pat naudoja riešų laužimus kartu su keliomis metimų technikomis. Kartu sudėjus, hapkido sudaro beveik 300 specialių judesių kategorijų, kurias sudaro apie 3500 technikų. Hapkido yra labai populiarus kovų menas dėl to, kad beveik bet kas, nesvarbu kokio amžiaus ar svorio žmogus būtų, gali praktikuoti šias technikas. Hapkido reikalauja sistemingų treniruočių ir ištvermės stiprinimo, kurie gerina žmogaus sveikatą. Hapkido mokymasis sustiprina raumenis, subalansuoja svorį, išugdo pasitikėjimą savimi, savikontrolę. Šiomis dienomis Hapkido praktikuoja vyrai, moterys, berniukai, mergaitės ir net maži vaikai. Tai labai naudingas kovų menas, kuris gali būti panaudojamas beveik iš bet kurios pozicijos: gulint, sėdint ar stovint. Tai yra tikras savigynos menas.

Kilmė

Pirmosios kovos menų užuomazgos Korėjoje siekia kelis tūkstančius metų ir pagrinde jie buvo propaguojami budistų vienuolių taepe. 1910-aisiais metais Japonija okupavo Korėją iki 1945-ųjų. Šiuo laikotarpiu korėjiečių kalba buvo uždrausta ir buvo mokinama tik japonų istorija, kad korėjiečiai įsisavintų japonų kultūrą. Japonai neleido praktikuoti jokių korėjietiškų sporto šakų ar kovos menų. Tačiau, korėjietiški kovos menai vis tiek buvo mokomi slaptai - tėvai perduodavo technikas vaikams. 1945-aisiais metais Korėja atgavo nepriklausomybę, kovų menai atgavo populiarumą, kai šalis siekė sustiprinti save. Kovų menų meistras vardu Čoi Jong Sulas tuo metu pradėjo mokyti kovos menų. Padedamas studento Dži Han Dže ir daugelio kitų, Čoi grąžino į Korėją kovos menus. Stilius, kurį jis mokė, tapo žinomas kaip Hapkido, kurio technikos yra kombinacinės, o ne konkurencinės. Hapkido praktikavimasis gali sukelti didelius sužalojimus ir turi būti atliekamas labai atsargiai. Šis kovų menas yra laikomas vienas veiksmingiausių ir praktiškiausių pasaulyje. Hapkido arba kitų kovos menų, paremtų hapkido biomechanikos principais, visame pasaulyje yra mokomi kariai, policijos pajėgos, specialiosios pajėgos, saugumo padaliniai ir apsaugos darbuotojai.

Tradicinio hapkido filosofija

Hapkido filosofija prasideda iš trijų pagrindinių principų: pirmasis yra Hwa (nesipriešinimas) – užleisti vietą priešininkui, priimant jo jėga, kad atremtum ir nesusidurtum su priešininko smūgiu. Antrasis yra Won (apskritas judesys) – naudojami sukamieji, sklandūs judesiai vietoje linijinių. Trečiasis yra Yoo (vandens principas) – visiškas persiskverbimas per priešininko gynybą naudojant nuolatinį puolimą. Vietoje priešinimosi jėgai jėga, hapkido meistrai baigia priešininkų atakas „priimdami jų energiją, kai jie puola“ ir nugali jį „pasiskolindami jų pačių jėgą“. Nors hapkido yra ypač veiksminga savigynos priemonė, šis menas yra kur kas daugiau, nei paprasta kovos menų sistema. Hapkido praktikavimas apima dvasinį tobulėjimą ir sugebėjimą subalansuoti mintis ir kūną su dvasia, taip vystoma žmogaus asmenybė. Daugelis hapkido principų yra budistų mokymų bei Dzen kelio pradmenys.

Hapkido vystymąsis

Korėjietiško hapkido istorija yra artimai susijusi su jo kūrėju Čoi Jong Sulu. Jo gyvenimas buvo smarkiai įtakotas istorinių konfliktų tarp Korėjos ir Japonijos. Gimęs pietų provincijoje Tegu, Čoi praleido vaikystės dienas Japonijos kontroliuojamoje Korėjoje. Aštuonerių metų Čoi buvo pagrobtas ir išvežtas į Japoniją. Jis buvo nugabentas į budistų vienuolyną. Kai atėjo laikas rinktis gyvenimo kelią, jis pasirinko būti kovos menų meistru. Čoi tapo Daito ryu, Aiki džiudžicu stilių studentu, o jo mokytojas buvo garsusis meistras Takeda Sokaku. Po Takedos mirties, Čoi grįžo į Korėją. Jis tapo vienas iš kovos menų meistrų, kuris bandė atgaivinti korėjiečių kovos menus bei suformulavo Hapkido technikų pagrindus. Šis stilius 1963-aisiais metais oficialiai buvo pavadintas hapkido. Čoi dirbo kartu su Dži Han Dže, kad išvystytų ir mokytų hapkido karininkus, policininkus, apsaugininkus Korėjoje ir už jos ribų. Dži Han Dže buvo svarbus hapkido spyrių technikų vystymui. Čoi keliavo į Vakarus ir mokė hapkido Šiaurės Amerikoje. Jis mirė 1986-aisiais metais ir Dži Han Dže tapo Korėjos Hapkido asociacijos prezidentu. Tai buvo vienintelė hapkido organizacija, kurią pripažino Korėjos valdžia. Ši organizaija buvo pervadinta Hapkido federacija, dabartinis meistras yra O Se Limas.

Hapkido tikslai ir principai

Pažodžiui išvertus, žodis Hap reiškia koordinaciją arba harmoniją, Ki reiškia jėgą arba energiją, Do reiškia kelią arba meną. Hapkido apima visų technikų metodus, įskaitant ir smarkias bei tikslias spyrių technikas, sklandžias ir veiksmingas metimo technikas, ryžtingas ir staigias rankų technikas ir taškines nervų atakas. Didelės jėgos ir lankstumo nereikia, kad išmoktum hapkido technikos, kadangi puolėjo jėga ir judesiai nukreipiami užpuolamojo naudai. Hapkido yra veiksminga priemonė savigynai ir pabrėžtinai tai nėra sportas. Tai laikoma vienu iš plačiausių kovos menų. Aukštesnių lygių hapkido meistrai turi išmanyti ir gydimo menus, tokius kaip akupunktūra, kaulų atstatymas ir vaistažolių medicina. Tai yra suvokimas tikros kovos menų prasmės, kad jie yra ne apie smurtą, bet apie žinojimą ir studento charakterio bei asmenybės tobulinimą.

Penkios kultūrinės įtakos

Nors hapkido gyvuoja mažiau nei 100 metų, jis turi daugiau nei 2000 metų kovos menų tradicijų. Šis paveldas yra dėl penkių didžiausių kultūrinių įtakų.

Pirmoji įtaka yra gentinė technika (사도무술 Sado Mu Sool). Senovinius metodus sudarė raitelių kovos. Tai būtų šaudymas iš lanko, ieties metimas, kovos su kardais ir peiliais, taip pat imtynės, kurios buvo populiarios Centrinėje Azijoje. Praktikuojami migruojančių genčių iš Šiaurinės Azijos, šie kovos metodai suformavo pagrindą Korėjos kovos menų tradicijai.

Antroji ir trečioji įtakos korėjiečių kovos kultūrai buvo padarytos budistų ir konfucionistų. Jos prasidėjo mūsų eros ketvirtame ir penktame šimtmetyje ir tęsėsi dar 1500 metų. Budistų įsitikinimai atsispindi įsteigtuose įvairiuose kodeksuose, kurie buvo įkurti norint orientuoti karių pastangas į jų atsakomybes bendruomenei ir šaliai. Budistų tradicijos reikalavo kariams remtis kodeksu, kuris buvo paremtas patriotizmu (Chung), pamaldumu (Hyo), brolybe (Shin), teisingumu (Yong) ir palankumu (Im).

Ketvirtoji įtaka buvo Japonijos okupacija. Nors iš pradžių okupacija buvo biurokratiška, Japonijos okupantų kariuomenė patyrė tolygiai didėjantį Korėjos piliečių pasipriešinimą. Dėl to, japonai įvedė grubias represines priemones ir 1930-aisiais panaikino korėjietišką kultūrą ir reikalavo japonų kultūros įvedimo. Taip į Korėja pasklido japoniški kovos menai, tokie kaip dziudo, džiudžitsu, karatė, aikido, kendo ir kiudo.

Penktoji įtaka susijusi su asmenine Čoi Jong Sulo patirtimi, kurio mokymai padėjo pagrindus moderniajam hapkido. Ištremtas į Japoniją ir išmokęs kovos menų, jis grįžo Į Korėją Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir atgaivino korėjietišką kovos meną.

Mokyklos ir organizacijos

Šiandien hapkido mokyklų organizacija orientuojasi į praktikas, kurios yra bendros daugumai kovos menų tiek Korėjoje, tiek Japonijoje. Beveik visos hapkido organizacijos priėmė tobulėjančių studentų hierarchiją skaičiuojant nuo 10 iki 1 ir dažniausiai priskiria lygiui priklausančios spalvos diržą. Kiekvienas įsipareigoja mokytis bent, kol užbaigia visus studentų lygius ir gaunamas juodas diržas.

Hapkido lyginimas su Daito ryu, Aiki džiudžicu ir Aikido

Yra daug panašumų tarp hapkido ir japoniškų kovos menų, tokių kaip daito ryu, aiki džiudžiucu ir aikido. Visi trys menai palaiko abi technikas: beginkles ir ginkluotas. Nors mokymo programos keičiasi, visi trys menai laikosi pozicijos, kad technikos išlieka tokios pat, nesvarbu ar naudojamas ginklas, ar ne. Japoniškoji geležinę vėduoklę ar lazdą hapkido pakeičia trumpa lazda. Kardų, peilių ir lazdų technikos dažnai lyginamos tarp Japonijos ir Korėjos kovos menų, tačiau dažnai tvirtinama, kad korėjiečiai perėmė kinų naudojamus sukamuosius judesius. Taip pat, hapkido praktikantai dažniau įtraukia virvių ar diržų technikas ir naudoja didesnes kiniškas vėduokles.

Kitas panašumas tarp daito ryu, hapkido ir aikido yra tai, kad visi trys naudoja vienodus tris principus fiziniam, intelektualiniam, emociniam lygiui. Tai yra vandens principas, taško ir apskritimo principas bei energijos ekonomijos principas.

Vandens principas reikalauja prisitaikymo prie aplinkybių ir pasirengimo lenvai reguliuoti veiksmą ar atoveiksmį. Vandens principas geriausiai apibūdinamas kaip vandens prisitaikymas prie konteinerio formos, kuris jį laiko. Šiuo būdu hapkido kovotojas priima viską, kas yra duodama, ir iš to padaro maksimalią naudą.

Taško ir apskritimo principas pripažįsta, kad „viskas yra apvalu“. Smūgis nelieka išplėstas, bet yra „perdirbamas“ – smūgis tampa bloku, kitu smūgiu ar sugriebimu. Tas pats gali būti su spyriu ar metimu, ar bet kuriuo kitu veiksmu.

Energijos ekonomijos principas skatina kovotoją panaudoti veiksmingiausią būdą tikslui pasiekti ir įspėja vengti dirbti daugiau nei varžovas. Šiuo būdu, kad ir ką kitas išmoktų, studentas yra skatinamas tą patį išmokti geriau. Be to, hapkido kovotojas išmoksta „dirbti gudriau, bet ne sunkiau“.

Oficialios hapkido mokyklos

Bong Moo Kwan (GM IM Myung Sup, 8th Dan)

Chun Do Kwan (GM YU Chun Hee, 8th Dan)

Cheong Kyum Kwan (GM CHOI Suk Hwan)

Chun Ji Kwan (GM KIM Byung Soo, 8th Dan)

Da Mool Moo Kwan

Dong Yi Kwan (GM KANG Tae Soo)

Duk Moo Kwan (GM KIM Duk In, 9th Dan)

Eul Ji Kwan (GM Lim Chon-Yun, 8th Dan)

Hak Moo Kwan (GM LEE Yong Sik)

Han Moo Kwan (GM SONG Young Ki, 9th Dan)

Huek Choo Kwan (GM JIN Jong Moon, 9th Dan)

Hyo Chun Kwan (GM YOO Dong Gu, 7th Dan)

Jin Jung Kwan (GM Kim Myung Yong, 9th Dan)

Jung Moo Kwan (GM JEONG Jae Ro, 9th Dan)

In Moo Kwan (GM NA In Dong, 9th Dan)

Kang Moo Kwan (GM CHUN Man Bae)

Ki Moo Kwan (GM IM Hyun Yong)

Ki Sim Kwan (GM SUH Kwang Won, 8th Dan)

Koryo Chun Tong Moo Ye Won

Kuh Ho Kwan (GM CHUN Won Il, 8th Dan)

Kuk Sool Kwan (GM KIM Woo Tak)

Kum Moo Kwan (GM JUNG Soon Sung, 8th Dan)

Kun Moo Kwan (GM HAN Kyu Il, 8th Dan)

Kwang Moo Kwan (GM NO Kwang Yul, 8th Dan)

Kyung Moo Kwan (GM KIM Nam Jae, 9th Dan)

Moo Moo Kwan (GM KIM Yong Man, 9th Dan)

Moo Hak Kwan (GM LEE Sung Soo, 9th Dan)

Pyung Moo Kwan

Seon Gyo Gwan

Se Sim Kwan (GM YOO Ki Hyun, 7th Dan)

Se Sung Kwan (GM JUNG Ik Chul, 7th Dan)

Soo Do Kwan (GM OH Jae Suk)

Song Moo Kwan (GM PARK Song Il, 9th Dan)

Song Won Kwan (GM JUNG Bong Ok, 8th Dan)

Soong Moo Kwan (GM LEE Jung Moon)

So Rim Kwan

Sung Moo Kwan

Tae Moo Kwan (GM JUNG Ki Chul, 8th Dan)

Yun Bee Kwan (GM KIM Jung Soo)

Han Yu Kwan (Gyeong min yu ,10th Dan)

Yong Moo Kwan (GM LEE Dong Woo, 9th Dan)

Yoo Sool Kwan (GM BYUN Young Dae)

Yoo Sool Won (GM YOO Sang Ho, 9th Dan)

Jung Sool kwan( GM Fabian Duque 7° Dan)

Yoo Sung Kwan (GM KIM Nam Kyu)

Yun Moo Kwan (GM LEE Ho Il, 8th Dan)

Kidong Kwan (GM LEE Kidong, 8th Dan)

Sisu Kwan (Master Rondy McKee)


Hapkido Lietuvoje.

Nors Lietuvoje hapkido buvo propaguojama nuo 1989 metų Lietuvos hapkido federacija įsteigta tik 2019 metais. Lietuvos Hapkido Federacijos steigėjas ir prezidentas – Vygantas Pundzevičius.

Lietuvos hapkido federacija yra vienintelė oficiali organizacija apjungianti, vienijanti ir koordinuojanti visų mokyklų (kwan – korėjietiškai) veiklą Lietuvoje.